Þymiausiame grigaliðkojo choralo festivalyje Belgijoje skambëjo lietuviø balsai
 
 Þymiausiu pasaulyje laikomame tarptautiniame X-jame grigaliðkojo choralo festivalyje Belgijos mieste Watou dalyvavo Romualdo Graþinio vadovaujamos Vilniaus universiteto grigaliðkojo giedojimo mokyklos „Schola Cantorum Vilnensis“ vyrø ansamblis.

Giedotojø mokykla subrandinta Vilniaus universiteto Kraþiuose vykdomo Baþnyèios tradicijos ir grigaliðkojo choralo vasaros akademijoje „Ad Fontes“ metu, ðiais metais VU Rektoriaus Benedikto Juodkos oficialiu kvietimu Universitete pakviesta gaivinti Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës grigalinio giedojimo tradicijà, paremtà ðv. Jonø baþnyèioje 1513 metais ákurtos pirmosios Vilniuje ir Lietuvoje Schola cantorum giedojimo mokyklos pagrindu.

Šiuometinis jau X-asis geguþës 20 - 24 d. vykæs festivalis Watou mieste sukvietë geriausius pasaulyje grigaliðkojo choralo giesmininkus ið 15 ðaliø: Austrijos, Belgijos, Estijos, Italijos, Japonijos, Korëjos, JAV, Lietuvos, Norvegijos, Olandijos, Prancûzijos, Vengrijos, Vokietijos, bei Venesuelos. Festivalyje dalyvavo tokie kolektyvai kaip garsusis Londono Westminsterio katedros berniukø choras. Festivalio metu buvo giedamos liturginës valandos, vyko kolektyvø koncertiniai pasirodymai, pasaulinio lygio grigaliðkojo choralo profesoriai vedë giedojimo meistriðkumo kursus, skaitë paskaitas.

„Schola Cantorum Vilnensis“ vadovo R. Graþinio teigimu, tai, kad lietuvaièiai buvo pakviesti dalyvauti tarptautiniame festivalyje Watou, yra þenklas, jog atgimstanti grigaliðkojo choralo kultûra Lietuvoje jau pradeda siekti pasauliná lygá. „Šis tarptautinis festivalis pasaulyje pripaþástamas ir labai vertinamas dël savo aukðtø kokybës kriterijø, keliamø visiems kvieèiamiems dalyviams. Ta kokybë festivalio pasirodymø metu suskamba skirtingais ir labai savitais tembrais, tempais bei choralo giedojimo bûdais. Manau, kad Vilniaus universiteto Šv. Jonø baþnyèios giedotojø dalyvavimas ðiame festivalyje yra tikrai didelis laimëjimas ne tik Lietuvos grigaliðkojo choralo kultûrai, bet ir Vilniui, kaip Europos kultûros sostinei. Juk grigaliðkasis choralas – vienas ilgaamþiðkiausiø ir graþiausiø krikðèioniðkosios Europos kultûros perlø“, - sakë R. Graþinis.

Šiame festivalyje Graco (Austrija) muzikos universiteto grigaliðkojo choralo ansambliui ir olandø vyrø ansambliui „Hartkeriana“ dirigavo ir jauna dirigentë lietuvaitë Adrija Vilma Èepaitë. Anot jos, ðiuometinio Watou festivalio dalyviai parodë itin aukðtà meistriðkumo lygá. „Šios nuostabaus groþio sakralinës muzikos atlikimas pareikalauja aukðtos vokalinës ir techninës meistrystës lygio, o taip pat ir gilaus senovinës muzikinës raðto formos - semiologijos - paþinimo. Itin dþiugiau, kad tarp gerai pasirodþiusiø dalyviø priskiriama ir vilnieèiø Schola. Festivalyje dalyvavæ dirigentai paþymëjo unikalø „Schola Cantorum Vilnensis“ skambesá, paremtà iðsamiu teologinio teksto paþinimu, Sholos garso kokybe ir Romualdo Graþinio muzikalia interpretacija. Ið tikrøjø malonu matyti, kad per Kraþiuose rengiamà projektà „Ad Fontes“ ir Vilniaus universitetà grigaliðkasis choralas sugráþta á Lietuvos katalikø liturginæ praktikà bei kultûriná gyvenimà“, - sakë A. Èepaitë.

Watou festivalyje kolegø susidomëjimo sulaukusi, tik trejus metus gyvuojanti „Schola Cantorum Vilnensis“ ðiemet iðleidþia unikalià kompaktinæ plokðtelæ – restauruotus XVII-XVIII amþiuje Lietuvoje giedotus Švè. Mergelës Marijos Gimimo iðkilmës miðparus, arba Vakarinæ liturginæ maldà.

Daugiau informacijos:
Mindaugas Kubilius
Schola Cantorum Vilnensis
Tel. 867156825
El. p. mindaugas.kubilius@gmail.com  
 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt